NAUJOJO TEATRO ŽMONĖS. KRISTINA ŠAPARAUSKAITĖ

       

Ką veikia teatro administratorė ir vadybininkė Kristina?

    Ką veikia mūsų teatro administratorė-vadybininkė Kristina? Oi... Lengviau būtų pasakyti, ko ji neveikia. Nes teatre darbų būna pačių įvairiausių, ir čia turbūt kone kiekvienas teatre dirbantis žmogus pritartų, jog, atėjęs į darbą, nežinai, kokia bus ši diena, ką reikės padaryti, kur skubėti, kokias situacijas spręsti... Štai kai žiūrovų salė, matome, tuštoka, Kristina skambina visais telefonais, kviesdama į mūsų spektaklius. Reikia pagalbos paruošiant dekoracijas spektakliui? Reikia nupirkti maisto? Priimti savanorius? Spręsti pačias įvairiausias situacijas su žiūrovais (kažkas vėluoja, nes mieste maratonas, ir nėra kur pastatyti automobilio)? Registruoti, rezervuoti, atsakyti, pasirūpinti, sutvarkyti, pa(si)puošti, nuraminti, sureaguoti, pamatyti, užglaistyti, pasiūlyti arbatos – šis sąrašas neturi pabaigos ir kasdien pildosi naujais punktais. Bet juk tai turi neabejotino žavesio – kiekviena diena vis kitokia, kasdien turi galimybę augti, tobulėti, mokytis, skleistis.

    „Su Naujuoju teatru bendradarbiauju jau nuo 2013 metų – tada buvau priimta kaip administratorė, bet mane teatro vadovė Svetlana Šulc paėmė ir kaip aktorę, tuomet buvau aktorė-administratorė, ir man tai labai patiko. Buvo netikėta, kad iš tikrųjų galiu vaidinti, taip nebijodama, drąsiai, išmokti tekstą – iš tikrųjų mane nustebino, kad aš galiu tai daryti. Svetlana iš bet kokio žmogaus gali padaryti aktorių – tai yra faktas. Aš jai už tai labai dėkinga, nes iki šiol vaidinu. Dar buvau šio teatro vadybininkė, atstovė ryšiams su visuomene, rekvizitininkė... O šiuo metu esu administratorė-vadybininkė. Taigi ir administruoju, ir ieškau rėmėjų teatrui. Esu labai dėkinga Svetlanai už tai, kad manimi patikėjo ir padarė iš manęs žmogų (juokiasi). Nes su mano liga daug darbdavių man sakė ne, ne ne, gydytojai irgi teigė, kad nieko nesugebu, esu ligonis ir nieko iš manęs nebus. O Svetlana mane įtikino, kad aš jokios ligos neturiu ir su manimi viskas yra gerai – tas jos visiškai kitoks požiūris, žvilgsnis į mane kaip į žmogų, o ne ligonį, tikėjimas manimi labai nustebino gerąja prasme.

    Šiandien Naujasis teatras man yra kaip šeima, kaip namai, nes aš čia save puikiai realizuoju, labai nuostabus kolektyvas, nuostabi teatro vadovė Svetlana Šulc, kuri mane labai daug ko išmokė, – nebijoti atsiskleisti, patikėti savo talentu. Visada sulaukiu paskatinimo ir džiaugiuosi būdama Naujojo teatro dalis. Todėl tai nėra eilinis darbas, kur aš tiesiog ateinu ir atidirbu. Tai yra tiesiog meilė teatrui, į kurį eini ir darai tai, kas tau patinka, šiuo atveju – kas man patinka. Labai džiugu, kad galiu daryti tai, ką aš myliu, kas mane domina ir kas man sekasi“, – sako Kristina.